Sifilį sukelia T. Pallidium bakterijos. Tai yra spiralės formos organizmas, kuris pereina mitozę (suskyla į dvi dalis) maždaug kartą per dieną. Sifilis paprastai pažeidžia genitalijas, odą ir gleivines. Ligai progresuojant , gali būti pakenkiami ir kiti organai, tarp jų ir širdis bei centrinė nervų sistema. Liga buvo vadinama didžiuoju imitatoriumi, nes klinikinis ligos pasireiškimas gali priminti nemažai kitų ligų.

Simptomai

Sifilis išsivysto per kelis etapus, kurių simptomai kiekvienam gali būti šiek tiek skirtiingi, todėl trumpai apibūdinsime visus.

• 1 etapas: šiam sifilio etapui yra būdinga žaizda (opa), kuri susiformuoja netoli genitalijų srities. Maždaug 50% atvejų, žaizda turi iškilą bei kietą, tamsiai rožinės spalvos ribą. Tačiau atminkite, kad opų atsiradimas ir jų kiekis gali stipriai skirtis. Žaizda gali užgyti be papildomo gydymo ir tai yra požymis, kad liga išsivystė į kitą etapą. Būtinai apsilankykite pas daktarą, kad jis apžiūrėtų žaizdą.
• 2 etapas: pasireiškia praėjus 2-10 savaičių po šankerio atsiradimo. Simptomai: naujos žaizdos, skaudanti gerklė, bėrimas, sumažėjęs apetitas, galvos skausmai ir nedidelis karščiavimas. Naujos žaizdos dažniausiai atsiranda ant delnų ir padų. Tačiau būna, kad jos susiformuoja ir kitose vietose. Bėrimas vietos labai skiriasi bei neniežti ir nesukelia diskomforto. Jei gydomos antrinės žaizdos užgis ir visi kiti simptomai pranyks, tai rodo, kad liga išsivystė į latentinį sifilį.
• 3 etapas: Latentinis sifilis. Jis dažniausiai prasideda po 6-24 mėnesių nuo infekcijos. Apie 25% užsikrėtusių sugrįžta kai kurie antriniai simptomai. Deja, daugeliu atvejų latentinis etapas yra besimptomis (t.y. nėra jokių simptomų). Daugelis žmonių mano, kad jų organizmas išgydė visas ligas. Latentinis sifilis gali likti visą gyvenimą arba gali peraugti į vėlyvąjį sifilį.
• 4 etapas: Vėlyvasis sifilis. Jis gali atsirasti organizme po 2-50 metų nuo infekcijos. Apytiksliai apskaičiuota, kad 35% užsikrėtusių žmonių, kurie nesigydo, patirs vėlyvąjį sifilį. Ši paskutinė sifilio stadija gali pasireikšti kaip vėlyvasis gerybinis sifilis, širdies ir kraujagyslių sifilis arba neurosifilis. Pacientas gali sirgti viena ar keliomis sifilio formomis. Nesigydant iškyla didelis pavojus kitų žmonių gyvybei!

Vėlyvasis gerybinis sifilis

Vėlyvasis gerybinis sifilis yra dažniausia vėlyvojo sifilio forma. Dažniausiai jis pasireiškia po 3-7 metų nuo infekcijos. Žalingos opos dažniausiai susiformuoja ant paveiktų organų arba juose. Jos gali paveikti odą, kepenis, virškinimo traktą, raumenis, akis ir endokrininius organus. Žodis „gerybinis“ reiškia, kad opos retai sukelia fizinių sutrikimų ar mirtį. Šiame etape, jei tinkamai laikomasi gydytojo nurodyto gydymo, jos užgis ir pacientas visiškai pasveiks.

Širdies ir kraujagyslių sifilis

Širdies ir kraujagyslių sifilis yra ganėtinai reta sifilio forma, paveikianti apie 10% visų negydomų nešiotojų. Jis dažniausiai išsivysto per 10-40 metų nuo infekcijos. Ši vėlyvojo sifilio forma pažeidžia širdį ir didžiąsias kraujagysles, todėl dažnai yra mirtina.

Neurosifilis

Mažiau nei 10% visų nesigydančių subjektų suserga neurosifiliu, kuomet pažeidžiama centrinė nervų sistema.

Dažniausiai pažeidžiami asmenys

Dažniausiai sifiliu serga jauni suaugę asmenys. Sifilio dažnis sutampa su didžiausio seksualinio aktyvumo periodu. Daugiausia naujų sifilio atvejų diagnozuojama 15-40 metų asmenims. Dažnėja sifilio atvejų tarp homoseksualių vyrų.

Plitimas

Sifilis yra perduodamas bučiavimosi metu, analinės ir vaginalinės sueities metu bei oralinio sekso metu. Bakterijos gali patekti į kūną per gleivinės membranas ar bet kokius mažus įtrūkimus odoje. Nėščios moterys, sergančios sifiliu, gali užkrėsti savo kūdikius, taigi geriausia greitai susidoroti su šia infekcija, jei ji yra pasigaunama nėštumo metu. Jei sifilis nėra kūne, jis ilgai neišgyvena, todėl nelytinis šios ligos perdavimas yra retas.

Kaip apsisaugoti?

Sumažinti sifilio ir kitų lytiškai plintančių ligų riziką galima:

• lytiškai santykiauti su pastoviu vienu, neinfekuotu partneriu;
• jei nežinoma, ar partneris neužsikrėtęs sifiliu, lytinių santykių metu naudoti prezervatyvą;
• vengti piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais, nes tai skatina nesaugų seksą.

Tyrimas ir gydymas

Sifilio diagnostika remiasi būdingais klinikiniais požymiais, epidemiologiniais duomenimis bei laboratoriniais tyrimais. Sifilio diagnozė patvirtinama nustačius sukėlėją, kurį galima rasti mikroskopuojant tamsiame regėjimo lauke tiriamąją medžiagą paimtą iš kietojo šankerio, pirminio ar antrinio sifilio odos bėrimų bei papulių. Plačiai naudojama serologinė ligos diagnostika (nustatant antikūnius kraujo serume prieš ligos sukėlėją). Serologiniais tyrimais ligą galima patvirtinti praėjus 3-4 savaitėms po užsikrėtimo. Pastaraisiais metais sifilio diagnostikai pradėta naudoti ir polimerazės grandininė reakcija.

Rekomenduojama sifiliu sergančius žmones tirti ir dėl kitų lytiškai plintančių ligų!

Sifilis yra efektyviai gydomas receptiniais antibiotikais, pavyzdžiui, penicilinu. Dėl geriausio gydymo būdo pasitarkite su savo gydytoju.