Apsisaugojimo priemonė nuo nėštumo senovės Egipte buvo... krokodilo mėšlas! O graikės, nenorėdamos pastoti, naudojo vorų voratinklius, t.y. į makštį įsikišdavo gyvus nariuotakojus, kad jie užmegztų jose voratinklius. Gerai, kad mūsų dienomis nereikia imtis tokių drastiškų priemonių nuo nepageidaujamo nėštumo.

Ukrainos nacionalinio farmacijos universiteto medicinos mokslų daktarė Jekaterina Ščekina dalinasi savo žiniomis apie kontraceptines priemones, kurios buvo naudojamos senovėje, o kai kurios išliko netgi iki mūsų laikų.

Kokių tik apsisaugojimo priemonių nuo nėštumo nesugalvodavo senovėje. Indų jogai turėjo ypatingą savybę - jie galėjo kontroliuoti spermos išsiliejimą. Ši technika vadinama vadžroli mudra. Tačiau visais laikais populiariausi buvo spermicidai - tai kontraceptinė priemonė, kuria žudomi spermatozoidai. Senovės Egipte spermicidų vaidmenį atlikdavo krokodilų mėšlas. Nenorėdamos pastoti, egiptietės sumaišydavo medvilnę su medumi ir mėšlu, ir naudodavo šį mišinį prieš kiekvieną lytinį aktą.

Senovės Graikijoje tokius tamponus darydavo iš dramblio išmatų. Na, o drastiškiausias apsisaugojimo nuo nėštumo priemones naudodavo senovės Kinijoje - moterims į makštį prileisdavo gyvsidabrio. Senovės Rusijoje kontraceptinė priemonė buvo pati paprasčiausia, kartais dar ir dabar tebenaudojama - apsiplovimas savo arba partnerio šlapimu. Tačiau tokių apsisaugojimo priemonių naudojimas turėdavo neigiamų pasekmių, o ir jų efektyvumas, nesiekia net 50%.

Norėdami išvengti nėštumo, senoliai gėrė įvairius žolelių antpilus. Juos gamindavo iš kadagių, karpažolių, varnalėšų, žirnių, imbiero ir netgi mandarinmedžio. Daugelis iš šių augalų turi silpnų kontraceptinių savybių.

Buvo ir patikimesnių receptų. Pavyzdžiui, vyrai gerdavo antpilą, pagamintą iš medvilnės ekstrakto. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis sukelia nevaisingumą, todėl šios kontraceptinės priemonės buvo atsisakyta. Senovės Rusijoje partneriai po lytinio akto iš karto bėgdavo į pirtį - o tame yra racijos.

Turbūt tik nedaugelis žino, kad prezervatyvais žmonės naudojosi dar gilioje senovėje, pavyzdžiui, Senovės Graikijoje. Pasak legendos, caro Krito Minosos žmona sukūrė pirmuosius prezervatyvus iš ožkos šlapimo pūslės. Priežastis - apsisaugoti nuo caro spermos, kuri tariamai buvo iš gyvačių ir skorpionų. Senovės Afrikoje prezervatyvus gamino iš krokodilo odos. Europoje - iš naminių gyvūnų žarnų ir medvilnės, o Kinijoje - iš šilko. Natūralu, kad anksčiau prezervatyvai buvo daugkartiniai. Juos plaudavo, ištepdavo specialiu spermicidiniu tirpalu, išdžiovindavo ir laikydavo dėžutėje. O, prireikus, vėl naudodavo.

Prieš 4 tūkstančius metų buvo pradėta naudoti gimdinė kontracepcija. Ko tik moterys į save nekišdavo - sidabrinius kamuoliukus, žiedus, spirales. Pavyzdžiui, Kleopatra naudojo jūros kempines, suvilgytas vyno acte - tai buvo dviguba apsauga.

Egzistavo ir sunkiai paaiškinami metodai. Pavyzdžiui, viduramžių Europoje buvo manoma, kad moteris gali pastoti tik tada, jei ji kartu su vyru tuo pačiu metu patiria orgazmą. Taip pat kai kurie "žinovai" buvo įsitikinę, kad moteris gali pastoti tik menstruacijų metu, o visą likusį laiką ji apsaugota nuo nėštumo.

SSRS reikalai su kontracepcija buvo blogiausi, kadangi vyriausybė manė, kad kuo daugiau vaikų, tuo geriau. Todėl moterys, kad apsisaugotų nuo nepageidaujamo pastojimo, naudojo įvairias priemones: apelsino žieveles, ūkišką muilą, aspiriną, susileisdavo į makštį kalio permanganato arba acto. Kadangi Rusijoje nebuvo normalių kontraceptinių priemonių, rezultatas - neįtikėtinai didelis abortų skaičius.

Mūsų laikais viskas daug paprasčiau ir saugiau: prezervatyvai, kontraceptinės tabletės, spiralės. Nors ir dabar kartais sutinkami juokingi apsisaugojimo nuo nėštumo būdai, pavyzdžiui, po lytinio akto moteriai pašokinėti per šokdynę arba nusičiaudėti, kad iš jos išbėgtų sperma. Tik nesugalvokite to išbandyti, nes tai tikrai neveiksminga.